Saulei persiritus į antrąją dienos pusę , aš vėl imu savo užrašus. Kartais viskas taip tvarkingai susidėlioje galvoje, kaip iš vadovėlio, o kartais toks chaosas, kad pačiai suprasti viską sunku. Bet aš bandau, vis nepasiduodu, nes klysti nėra blogai ir gėda. Blogai- kai nieko nedarai. Blogai, kai manai ,kad už tavo gyvenimą atsakingi visi ir visaip, net už tai, kaip kvėpuoji.
Ir vėl nuvalkioti pamokslai , staiga šmėstėli mano galvoje, bet sustoju ir dar kartą apie viską pagalvoju.
Grįžtu prie savo užrašų ir pasineriu rašymui... Rašau viską , kas šauna į galvą ir taip dažnai atsiranda naujos istorijos- kartais trumpos , kartais panašios į romanus, kartais tai virsta knygomis. Daug kartų save pagaunu ,kaip išlenda seni įsitikinimai ,kad niekam tai neįdomu , bet ačiū Dievui, ateina nušvitimas, kuris man primena, kad žmonės vis dar skaito. TAIP, tikras, spausdinas knygas, gražias istorijas , ir tuos tikrus , jausmu kvepiančius romanus. Mano pasaulis, vakarais, maždaug atrodo taip, kaip antroje nuotraukoje , o aš pamirštu skaičiuoti laiką, pamirštu kartais net kvėpuoti, tam , kad gimtų tos tikros istorijos.
Dažnai pakeli galvą o ten už lango ,jau sutemos skaičiuoja nakties valandas ir tiksliai žino ,kada švis.
Bet man ir tai nerūpi, aš įsijautusi taip į romaną, kad man atrodo ,jog ten gyvenu. Savo herojais, siužetu ir naujai kuriamomis intrigomis...
Ir geriausia, kai atsivertus savo paskyras, socialinėje erdvėje, randu asmemines žinutes...
O klausimai būna maždaug visi panašūs: ar bus tęsinys, ir kodėl taip greitai baigėsi pirma dalis.. " Kabina"...
Tai patys maloniaui klausimai mano ausiai :)
Tai štai, rašytojų kasdienybė visai ne kitokia, nei daugelio kitų žmonių. Tik tos meninės netvarkos gal kiek daugia ne tik galvoje, bet ir aplink. Žinoma tai pastebi tik tada , kai pakeli akis, arba grįšti į realybę, palikusi ir užverusi savo rašomą romaną.
Pirmojo mano romano tęsinys būtinai bus...
O dabar keliu aš akis ir žvilgsniu apibėgu svo aplinką.
Nejučia jaukumas iš romano , persikėlė į mano namus , ir dabar visur yra būten taip ,kaip aš visada įsivaizdavau ir jaučiau..
Už romanus , aluojančius emocijomis , už jausmą, kurį pavyksta atskleisti taip, kad pajustų bet kuris atsivertęs knygą...
Už geras istorijas...
O mano istorija , galite įsigyti čia pat, atsivertę kitą svetainės puslapį, ir apsilankę mano svetainės parduotuvėje
https://www.issielosgelmiu.com/shop
