Rašydama šią, trečiąją knygą, vietoj įprastos įžangos susidėliojau visai kitokį tekstą. Pavadinau jį- "Vietoj pradžios", o dabar įžvelgiu dar kitokią prasmę.
Geras tekstas toks, kuris " kabina" , gera knyga tokia, kurios negali padėt į šalį tol, kol nelimpa akys iš nuovargio, arba kol neužverti paskutinio lapo. Gera istorija tokia, su kurios herojais gyveni, įsijauti taip, lyg nusikeltum mintimis ten , kur vyksta veiksmas.
O kas jei knygos istorija visai nesugalvoti herojai? Kas jei lieti tokias skaudžias , sunkias temas , kurias išlukštenti prisireikia nemažai laiko, jėgų , talento ir pajautimo. Tikro, sava patirtimi pajausto ir išgyvento?
Tokių knygų niekas nevadina geromis istorijomis, jų ieško kaip išsigelbėjimo , kaip praktikos, kaip pagalbos...
..."Lyg iš tamsios nakties, iš plačių, nežinomų vandenynų , iš to paties vandens sūkurių , vadinamų gyvenimo nuosmukiais, vieną dieną tavo protas , tavo sąmonė ir pasąmonė „ iškels“ tave vėl į dienos šviesą. Kai būsi išverkęs visas savo ašaras, kai pyktis , beviltiškumas bus susimaišę su liūdesiu ir tavo tokiu neaprėpiamu ilgesiu, tavo viduje įvyks virsmas, kuris vieną dieną leis į viską pažvelgti kitaip.
Su didžiule atjauta , pirmiausia sau, su tokia pat meile sau ,užtai kokį sunkų kelią įveikiai ir su savęs palaikymu ateityje, vieną dieną, taip ilgai lauktas palengvėjimas, atvers tavo namų duris.
Jei laikai šią knygą rankoje , vadinasi turi ką „ išverkti“ , turi savo netekties skausmą ir tikiu, giliai širdy , turi patį svarbiausią dalyką- viltį. Kad ir kokią mažą , gal vos vos apčiuopiamą , bet turi viltį , kad vieną dieną bus geriau.
Viltis – galinga vidinė jėga, vesianti tave į priekį, tik neužkošk , nepamesk, nepamiršk ,kad ji čia, tavo viduje."...
Užverčiau paskutinį knygos lapą. Tikiuosi atsikvėpt, lygiai taip, kaip savo gyvenimo istorijoje, kuri jau pasibaigė.
Manęs klausė – „ Ar buvo sunku?“
Visada sakydavau tiesą , norėjau atvirumo. Visur. Tiek tekstuose, tiek asmeniniuose pokalbiuose, tiek išrašytose istorijose.
Kartais suabejodavau ar verta , bet visada atsakymas ateidavo pats- savaime išplaukdavo toks asmeninis , nuoširdus tekstas, ir visai nesvarbu ar tai suguldavo į lapą, ar tai būdavo iškalbėta.
Šios knygos nepavadinsi istorija... Ji greičiau artima patirčiai - praktikai - sunkiai, kur griebiamasi „ šiaudo“ , kuris padėtų išplaukti į platesnį, šviesesnį rytojų.
Tikiu visa širdimi , kad atėjus laikui, šią knygą ras daugelis žmonių, kad tai atvers kitokį požiūrį ir padės įveikti liūdesį, ilgesį , skausmą...
O dabar gal verta atversti visai kitokią istoriją, kitokį knygos viršelį , su visai kitokiais ir skirtingais siužetais , su kuriama istorija , kur viskas daug lengviau, nes gali fantazuoti ir viską pasirinkti pats :)
Rinkitės... Tai kas jums labiausiai šiuo metu tinka, ką labiausiai jaučiat reikalinga ar naudinga sau, dėl savęs , su savimi .
Su meile , Indrė
Comments