Search

Vaikystėje palikti troškimai

Rankoj ilgai laikiau savo rašiklį , sukiojau jį tarp savo pirštų ir vis mąsčiau. Knygutė , į kurią žadėjau surašyti visas savo mintis , taip pat senai gulėjo atversta prieš mano akis. Aš mėgavausi. Viskuo. Namais, ,kvepiančiais obuolių pyragu , tyla ir šiluma , kuri apgaubė visą namų erdvę. Buvo taip ramu, ir tik didysis namų laikrodis kėlė triukšmą , skaičiuodamas sekundes. Man tai patiko. Ramindavo , ir suteikdavo saugumo jausmą. Norėjosi skaičiuoti sekundės , tiksinčias laikrodyje ir niekada nesustoti, ir man tuometiniai mažai mergaitei tai atrodė pati saugiausia mano aplinka. Apgaubta meile , šiluma ir ramybe.

Sustabdyti laiką, sustabdyti akimirką.

Bet sekundės , tame pačiame laikrodyje ,tiksėjo ir aš apsidairiau. Buvo taip gera, ir man tada atrodė , kad po kojomis visas pasaulis, visa pasaulio ateitis.

Svajonės ir dideli norai , troškimai . Bet juk ir negalėjo būti kitaip. Ir visai nesvarbu ,kad tada viskas atrodė daug paprasčiau , nes visa tai buvo tik vaikiški norai.

Svarbiau – jausmas ir pojūtis ,kurį aš pamenu iki šiol. Stipru .

Ir visada taip , jei tik puoselėji ir tiki .

Bet , bėga metai ,ir daugelis augdami pamiršta savo dideles svajones , o dar dažniau patiki ,kad jiems tai neįmanoma, jie to nenusipelnė ir tai ne jiems...

O gaila... Jei visada tikėtumėm savimi taip ,kaip tikėjom vaikystėje ,kai dar nebuvo pamintas tas pats mūsų tikėjimas , kiek daug ir kaip lengvai visko pasiektume.

Ir kas sugalvojo tuos visuomeninius „ šablonus „ ir „ rėmus“ kaip teisinga...

Laisvas žmogus ir ištikimas savi troškimam – laimingas žmogus...


Būdama maža , žinoma , apie tai aš negalvojau. Todėl drąsiai atsiminusi savo atverstą knygutę, tuomet , aš drąsiai surašiau savo svajones. Neabejodama ir nė kiek nedvejodama , ar joms lemta išsipildyti ,ar aš to verta...

Namie pasidarė šviesiau ir dar jaukiau. Knygutę aš užverčiau , žinodama , kaip ir kas turi būti.


Linkiu laisvės , ištikimybės savo troškimams , savo svajonėms , savo tikslams. Tikėjimo ir drąsos...

O tas jausmas – jaukumo ateina nekviestas , kartu su tikėjimu.







8 views0 comments

Recent Posts

See All

Išsipusčiau lyg eičiau į svarbiausią savo gyvenimo susitikimą. Man atrodė , kad jei gražiai atrodysiu , tai daugiau pasitikėsiu savimi ir galėsiu atsikirsti bet kam , net savo viršininkui. Sugriežiau