Užšalusi kava. 2

Išsipusčiau lyg eičiau į svarbiausią savo gyvenimo susitikimą. Man atrodė , kad jei gražiai atrodysiu , tai daugiau pasitikėsiu savimi ir galėsiu atsikirsti bet kam , net savo viršininkui. Sugriežiau dantimis , pilve pajutau spazmus ir susinervinau. Ne, šiandien viskas turi būt kitaip, bet aš bijojau. Bijojau pati savęs , savo minčių , tai ką galėjau daryti prieš kitus žmones? Misija pasirodė neįmanoma . Nieko čia man nepavyks..

-Pavyks, pavyks,- išgirdau draugės balsą, kuri tylutėliai įsėlino į mano tą pačią virtuvėlę.

-Iš kur žinai ką mąstau?

-Tu kalbi.

-Kaip kalbu?

-Tu kalbi pati su savimi , kvailele,- nusišypsojo Lilijana.

-Nusišneki...

-Aha, kurgi ne. Ar turi pieno?

-Pieno? O kam tau pienas?

-Aš negeriu kavos be pieno,, miela mano drauge.

-Apsieisi. Tiks juoda kava, pieno aš neturiu.

-Ryškiai vakar vyno buvo per daug.

-Manai vynas kaltas?

-O kas daugiau?

-Na...

-Kas na? Parašyk pareiškimą , kad išeini iš darbo.

-Gal jau gana?

-Šiandien , mieloji. Juk pradedi keisti savo gyvenimą. Ar ne?

Pradedu , pradedu...

-Taigi,- palingavo galvą Lilijana.- O apsirengei kiek per prašmatniai. Fui kokia tavo neskani kava. Gerai , brangioji , man metas bėgti. O tu nepamiršk išeiti iš darbo . Visam laikui , Rugile , visam laikui.

Lilijana užtrenkė laukujes duris garsiau nei reikėjo. Ausyse pradėjo spengti tyla, kuri apgaubė mano kol kas vienišės mažą butuką.

Išeiti iš darbo. Ne tu taip negali pasielgti. Išeiti iš darbo . Ne tu per daug atsakinga.

Supypsėjo mano mobilusis. Žinutė nuo Lilijanos :

„Šiandien , ir jokių pasiteisinimų.“

Gal ir gera mintis, juk ir Danielius siūlo pagalbą – prižiūrėti jo senelę.

Pajutau kaip ieškau pasiteisinimo ir pati atkalbinėju save. Visada lengviau nieko nedaryti ir nieko nekeisti. Juk aš Rugilė , iš mažo miestelio, negaliu pasielgti kitaip , nei elgtųsi gera išauklėta mergina. Ką pasakys žmonės, ką pasakys visa mano šeima, ką aš darysiu , jei neteksiu ir šio darbo ir Danielius paves.

Mano kūnas drebėjo. Nusprendžiau užsimesti megztuką , nors lauke ,kaip minėjau ,žadėjo tikrą vasarą. Man buvo šalta iš vidaus. Labai.

Pasiruošusi?

Taip.

Aš taip pat užtrenkiau savo namų duris. Lygiai taip pat per garsiai,kaip Lilijana prieš kelias minutes , bet tai suteikė man drąsos.

Diena , kuri turėjo pakeisti mano gyvenimą prasideda.