Sekmadieniui

Sulėtinus bėgimą , sekmadieniniuose apmąstymuose , atsisukus į save ir dėl savęs :

O kas , jei ne dabar?

Sustirusiomis rankomis paliečiau žemę. Man šalta, ir tai visai ne apie žiemos speigus.

Tai apie gyvenimą, kartais keistą , įnoringą, netikėtą, nepriimtą.

Kartais atvirkščiai- dosnų ir šviesų , daug žadantį ir stebuklingą.

0 kada , jei ne dabar?

Beriu tuos pačius žemės stambius trupinius ir lyginu su smėliu- sunkiu, bet tarp pirštų byrantį daug lengviau.

Nejučia lyginu- kaip ir gyvenimo skirtingos situacijos- vienos lengviau byra tarp tų pačių pirštų, kitos sunkiau .

O kas , jei neišbandysiu?

Būsiu daugeliui tokia patogi , tokia vienoda ir tokia , kokios nori visi. Tie patys „šablonai“ ir vienodi „standartai“ . Kaip visi , ir nė vieno žingsnio kitaip.

O kas , jei išdrįsiu?

Būti kitokia, tikėti savo idėjom , pasielgti kitaip , ir didžiuotis , kad pabandei. Taip , daug kas pasikeis. Pažinimo kely , keičiasi viskas .

Ar pasiruošę keisti savo kasdienybę , savo prioritetus , ar net žmones , esančius aplink.

Ar verta?

Visada