Rugilė. Nauja pradžia

Stovėjau savo virtuvėje. Atsukto ,šilto vandens srovė sruvo mano delnais. Bandžiau sutvarkyti iš po vakar likusią netvarką. Tikėjausi ,kad geriau pasijusiu ir pati , kai aplink blizgės visi stalviršiai , o ant grindų nebus nė vieno trupinėlio.

Akimis perbėgau pro langą atsivėrusį vaizdą. Niūru , vos švito, o oras nieko gero nežadėjo. Mintyse pamąsčiau ,kad visa tai kas aplink atspindi dabartinį mano gyvenimą. Niūrų , tamsų ir neįdomų.

Viskas griuvo, viskas pasikeitė vos per vieną minutę , ir iš pasakų pasaulio aš vėl atsidūriau ten ,kur ir turėjau būti- savo mažame tėvų bute. Tiesa , tėvai čia senai nebegyveno , ir tas butas visada buvo tuščias nenumatytiems atvejams. Kaip tik tokiems – kilo galvoje mintis, o paskui pasipylė visas kratinys: emocijų , minčių , scenarijų ir žinojimų kas manęs laukia toliau.

Atsitūpiau ir atsirėmiau į virtuvės spintelę , seną , kiek sukrypusią , bet vis dar kvepiančią mano vaikystės namais.

Virtuvėj tiksėjo laikrodis- dar vienas mano vaikystės akcentas, primenantis šiltus ir jaukius vakarus čia- toj pačioje virtuvėje. Pažvelgiau į garsiai sekundes skaičiuojančias rodykles- laikrodis rodė lygiai aštuntą ryto.

Pats metas pradėti ne tik naują dieną, pats metas pradėti ir naują savo gyvenimą. Lėtai atsistojau, pasiėmiau užrašinę , kuri gulėjo ant virtuvinio stalo daugiau nei pusmetį.

Atsiverčiau pirmąjį lapą ir surašiau savo naujus tikslus ir norus. Rašiau tiek , kol pavargo pirštai , nuo spaudžiamo rašiklio. Sustojau, jaučiausi išsikvėpusi , atrodė, kad ką tik padariau didžiausią darbą savo gyvenime.

Čiaupe vis tebebėgo šiltas vanduo, laikrodis vis tiksėjo ,taip pat garsiai, o mane užplūdo drąsa. Ir nors tebeskaudėjo viduj taip pat kaip vakar, dabar atėjęs naujas troškimas įkvėpė vilties.

Dar kartą akimis permečiau savo užrašus. Žinojau ,kad turiu pradėti nuo pirmu numeriu pažymėto tikslo , kuris buvo užrašytas aiškiomis mano pačios raidėmis:

PALIKTI DANIELIAUS NAMUS VISAM LAIKUI.