Search

Rugilė ir Danielius

Aš varčiausi visą naktį , kaip man atrodė net nebuvau užmigusi. Jaučiausi pavargusi ir išsekusi. Galvojau , ištisai galvojau apie Danielių. Dieve , kaip aš jo nekenčiu. Ir kodėl viskas taip turėjo pasisukti , kad dabar nematau išeities kaip viską sutvarkyti. Norėdama kažką pakeisti , turiu visų pirma pasitikėti savimi. Dieve , o iš tikrųjų jaučiausi tokia bejėgė. Ir Natalija... Kodėl viskas taip sudėtinga ? Gyvenčiau savo tėvų namie dabar , valgyčiau mamos pusryčius ir nematyčiau jokio vargo.

Aš įsimylėjau Danielių . Kodėl? Kodėl iš viso pasaulio vyrų turėjau įsimylėti būtent jį? Jis viską supranta ir tuo naudojasi. O aš ? Vėl kvailės vietoje, bėgu paskui vos pakviečia piršto mostu.

Jis turi dukrą -Ramunę, ir Natalija jo buvusi draugė – Ramunės mama.

O dar laikiau ja savo drauge.

Kvailė , kokia gi aš kvailė.

Tenka ristis iš lovos , ir atlikti savo kasdienines pareigas. Neturiu kada mąstyt apie Danielių , be to ir nenoriu. Žinoma , apgaudinėju save . Viskas daug sudėtingiau ir aš nematau kol kas jokios išeities. Myliu šitą beprotį visa širdimi ir nieko negaliu padaryti.

Kai nusileidau į svetainę savo tetulytę- Sofiją , radau patogiai įsitaisiusią į fotelį.

-Sveika, Rugile, prieik vaikeli , greičiau , ką parodysiu- mačiau kaip nekantravo ir rankos mostu Sofija kvietė mane arčiau.

Iš tikrųjų neturėjau jokio noro ir nuotaikos plepėti apie nereikšmingus dalykus, todėl apsimečiau susidomėjusi.

Bet kai priėjau arčiau , pati nustebau , nes tai ką parodė Sofiją , buvo tikrai netikėta.

Tetulytė taip pat pajuto mano reakciją ir susidomėjimą. Rankoje ji laikė laikraštį , kuriame viena antraštė skelbė ,kad jų šeima bankrutuoja, o jų sūnus Danielius maža to ,kad augina savo nesantuokinę dukrą , dar susidėjo ir su prasčioke savo močiutės slauge – suprask manimi.

Dar kartą akimis perbėgau straipsnį ir visa nutirpau. Man nerūpėjo ar jie bankrutuoja, man rūpėjo Danieliaus tėvo reakcija dėl poruojamų manęs ir Danieliaus. Išgirdau laiptais lipant poną Harį , ir iš balso intonacijos supratau ,kad nieko gero nesulauksim.

-Mama , tu matei?- šaukė ,kreipdamasis į tetulytę.-O , ir tu čia – dabar jau kreipėsi į mane.

-Labas rytas, - pasisveikinau ir nuleidau galvą.

-Labas rytas! Matot jai labas rytas. Ar matei , prasčiokė tu ,ką rašo laikraščiai???

Aš susigūžiau , bijojau jo reakcijos.

-Hari ,nurimk , tai tik laikraštis, jie dažnai prikuria nesąmonių.

-Mama, kokių nesąmonių?

-Kas čia vyksta?- paklausė Danielius. Net nepastebėjau kada jis atsirado svetainėje.

-Ar matei rytinį laikraštį? Jie šneka apie tave!- šaukė Haris.

-Mačiau , jie šneka ne tik apie mane. Bet apie bankrotą ,kaip matau , tau mažiau rūpi , nei apie mane?

Haris pasimuistė.

-Taigi , o dabar didžioji naujiena,- užtikrintai tarė Danielius, paėjėjo keletą žingsnių svetainėje , arčiau manęs, tada priėjęs apkabino per pečius.- Mudu su Rugile tuokiamės.

Visi buvę svetainėje sustingo. Aš taip pat. Žiojausi prieštarauti , bet iš Danieliaus veido išraiškos , supratau ,kad geriau nė nemėginti .

Pirmoji atsipeikėjo tetulytė ir puolė mumis su Danieliumi glėbesčiuoti.

-Sveikinu vaikai ,žinojau , Rugile , kad kažką slepi,- pamerkė man akį Sofija.

-Aha, - numykiau. Viduje maniau ,kad sprogsiu. Iš neteisybės ir melo , ir dėl to ,kad Danielius manimi taip pasinaudojo.

Haris tylėjo. Jo veido išraiška bylojo ,kad jis tiesiog manęs nekenčia. Tai dar stipriau pajutau ,kai į svetainę įėjo ir Danieliau mama- ponia Elžbieta.

Sustojo vidurį kambario ,sukryžiavo rankas ant krūtinės:

-Po velnių , kas čia vyksta , Danieliau?

-Bus vestuves , mama. Juk , tu visada to norėjai. Džiaukis.

Vienintelis Danielius atrodė ,kad jaučiasi gerai. Pirma jis apkabino mamą, pakštelėjo jai į žandą, nors toji priešinosi. Tada priėjo prie tėvo. Sustojo vienas priešais kitą. Abu sukryžiavo rankas , Danielius šį kartą prabilo pirmas :

-Šį kartą , aš pasielgsiu taip ,kaip manau esą tinkama. O tuos laikraščius mesk po velnių , ir bent kartą pasirūpink savo verslu pirmiau ,nei mano gyvenimu. Ko myki , kaip visada?

Mačiau ,kaip Haris susinervino , bet pasimetė.

Danielius neskubėdamas nužvelgė visus žvilgsniu , tetulytei pasiuntė bučkį , prieš tai pamerkęs akį. Tada priėjo prie manęs , paėmė už rankos :

-Sveika dar kartą atvykus į bepročių šeimą.

Mudu išėjome iš kambario , Danielius uždarė svetainės duris , o tada sušnibždėjo:

-Šaunuolė, egzaminą išlaikei. Laikykis taip ir toliau .

Tada prispaudė mane čia pat prie sienos , pabučiavo ir paliko stovėti , tiesa nueidamas dar tarstelėjo :

-Greitai tavo ,kaip slaugės , dienos baigsis. Būsi naujoji mūsų šeimos narė , pasiruošk ,prireiks daug kantrybės ir jėgų, - tada atsisuko ,pamerkė man akį ir dingo.


4 views0 comments

Recent Posts

See All

Išsipusčiau lyg eičiau į svarbiausią savo gyvenimo susitikimą. Man atrodė , kad jei gražiai atrodysiu , tai daugiau pasitikėsiu savimi ir galėsiu atsikirsti bet kam , net savo viršininkui. Sugriežiau