Rugilė & Danielius
Rugilė.
Atsimerkiau. Savo šlapius plaukus perbraukiau pirštais, vandens lašeliai vis dar bėgo mano kūnu. Išlipau iš dušo ir apsigaubiau didžiuliu rankšluosčiu. Pažvelgiau į save veidrodyje ir pasibjaurėjau. Ką Danielius ten sakė apie vidinį grožį?
Mano plaukai krito smulkiomis bangelėmis man ant pečių , ir aš jau griebiausi juos vėl susukti į stangrų kuodą- taip kaip visada buvau pratusi daryti. Bet staiga atsiminus Danieliaus repliką -sustingau. Rankšluostis nukrito ant žemės ir aš dar labiau susigūžiau. Koks Danielius teisus- aš savęs gėdinuosi. Vonios kambaryje stovėjau visiškai viena, o į veidrodį pažiūrėti bijojau.
„ Išsilaisvink“ – vis sukosi mano galvoje Danieliaus žodžiais. Manau , kad šių žodžių prasmės aš iki galo kol kas nesuvokiu. Bet jau vieną smulkmeną aš supratau- kompleksų aš turėjau , ir ne vieną. Ar viso to pripažinimas – pirmas žingsnis į naują gyvenimą? Greičiausiai taip...
Tik va , pirmų žingsnių , aš kaip tik labiausiai bijojau. Kol kas tebestovėjau vonios kambaryje , nors gerai žinojau ką reikia daryti. Nesiryžau . Kiek ilgai taip stovėsiu? Kol vėl Danielius „pastums“ teisingu keliu?
Ne , šį kartą turėjau tai padaryti viena.
Išsliūkinau iš vonios kambario tyliai ,kaip nusikaltusi. Pasiėmiau savo mobilųjį ir surinkau reikiamą numerį. Naiviai tikėjausi ,kad neatsilieps ir aš turėsiu gerą pasiteisinimą. Bet po dviejų signalų atsiliepė:
-Taip , Rugilė. Žinojau ,kad paskambinsi ,- ištarė balsas anapus telefono.
-Tikrai?- numykiau.
-Tikrai. Pasiruošus?-vėl išgirdau trumpą klausimą?
-Nežinau,- neryžtingai atsakiau.
-Vadinasi pasiruošus. Lauksiu lygiai septintą. Nevėluok.
Telefone pasigirdo pypsėjimas, supratau ,kad pokalbis baigtas. Tebelaikiau telefoną rankoje ,ir tik dabar suvokiau ,kad tebestoviu vidury kambario taip , kaip išėjau iš vonios. Pajaučiau šaltį , ir susisukau į savo šiltą chalatą. Kaip tikra senolė- svarbu šilta ir patogu.
Pažvelgiau į laikrodį ir apsidžiaugiau supratus, kad turiu pakankamai laiko- rodyklės rodė antrą valandą dienos, ir man palengvėjo .Turiu ištisas penkias valandas ,kol reikės būti sutartoje vietoje. Per anksti dar jaudintis ir bijoti- suspėsiu. Juk suspėsiu?
Danielius.
Šlapius plaukus perbraukęs savo pirštais ,dar kartą žvilgtelėjo į savo atvaizdą veidrodyje. Gerai , viskas taip ,kaip norėjo. Jautėsi pailsėjęs ir atsigavęs. Svarbu atsipalaiduot , ką jis ir padarė praeitą vakarą. Tiesa sakant , ne viską pamena , bet tai ir nesvarbu. Svarbu buvo gerai ir linksma. O visa kita , tai tik niekai. Viskas išsispręs. Staiga suskambęs jo mobilusis , pažadino Danielių iš jo gilių minčių. Oi Velnias..
-Taip , -trumpai atsiliepė Danielius.
-Ji bus, lygiai septintą, sutartoje vietoje, - balsas telefone kalbėjo trumpai.
-Labai gerai , ačiū.
Danielius išjungė pokalbį ir suplojo rankomis.
-Gerai , tegu nuotykis prasideda.
