Ramybės malda

Ir kai viskas pasibaigs , kai viskas nurims , aš atsisėsiu ant suoliuko savo kieme. Tyliai , išsaugodama savo ryto ramybę. Tegu girdėsis tik paukščių giesmės ir vėjas, gūsiais praskriedamas pro šalį.

Aš atsisėsiu ir būsiu tiek ,kiek mano vidus jaus ,kad reikia.

Kavos aromatas susimaišys su ryto oro kvapu ir taps viena , vientisa mano ryto malda.

Maldoje sudėsiu viltį , tikėjimą ir didelę svajonę. Sudėsiu viską , ko visada troškau ir tyliai norėjau. Išdrįsiu svajoti , išdrįsiu garsiai išsakyti tai , kuo gyvena mano vidus. Ir viskas nurims. Viskas taps vieniu.

Ateis taip laukta ramybė ....

Kava tebegaruos, ir jos kvapas tebesiskleis , tik viduje viskas bus kitaip. Taip kaip norėsiu , tuom kuom tikėsiu.