Atverti mažą gyvenimo užsklandą

Papasakoti galiu daug. Galvoju nuo ko pradėti, arba ką verta pasakyti. Kad nebūtu per daug banalu ,lėkšta ar tiesiog nereikšminga.

Kalbėti galiu daug . Tik ar pasakyti žodžiai duos naudą, ar pasklis iš lūpų kaip bereikšmiai pasisakymai?

Kalbėti mažiau,-

Klausyti daugiau,-

Išgirsti ,-

Priimti visa širdimi,-

Ne tik gerą ir tai kas džiugina,-

Priimti tuos kurie pikti,-

Kurie neradę savo ramybės,-

Tuos ,kurie permetę atsakomybę kitiems už viską,-

Tuos , kurie pavydi,-

Tuos , kurie neranda savo kelio...

Stebėti:

Aplinką,-

Žmones,-

Situacijas,-

Rasti:

Galimybės,-

Supratimą,-

Bandymus,-

Smulkmenas, kurios džiugina.

Mėgautis:

Šia akimirka,-

Atradimais,-

Naujais suvokimais,-

Draugyste,-

Savo vienatve,-

Būti ir išbūti kiekvieną išbandymą, naują situaciją .

Ir nurimti, pasitikėti , tikėti...

Ką šiandien spinduliuoji? Nerimą ar meilę? Baimę ar ramybę? Įtarumą ar pasitikėjimą?

Išbūk savyje , išlik savo ramybėje.

Viskas bus taip, kaip turi būti.

Ilgai blaškiausi , ieškojau , nenurimdavau.

Ilgai nežinojau daugybę atsakymų į dar daugiau klausimų.

Ilgai maniau, kad kiti turi sukurti man gyvenimą ir aplinkybes , kad būtų lengviau , paprasčiau ir linksmiau gyventi.

Niekas nesikeitė. Kaskart atsirasdavo tai ,kas man neįtikdavo, erzindavo ar supykdydavo.

Bet gyvenimo aplinkybės privertė atsigręžti į save. Ir likti tik su savimi. Tai padėjo. Kelias ilgas, bet verta išgyventi ir išjausti kiekvieną minutę , kiekvieną sekundę.

Ieškoti ir rasti tai ,ko niekada iki to nepatyrei ir nesupratai.

Verta.

Tikrai verta.