Kasdienybė

Kasdienybėje kažkas pasikeitė. Kažko tapo mažiau, lyg būtų „susitraukusi“ pati diena.

Skubėjimas, noras visur spėti , o gal nugalėti pasaulį. Prieš ką skubėdavau , lyg lenktiniaudama pati su savimi. Visa tai išblėso ir nutolo...

Senai , pakankamai senai , kad susiformuotų naujas įprotis,-

Kad atėjusi nauja pasaulėžiūra atneštų naujovių, tokių , apie kurias net nesvajodavau...

Nes ... nes nedrįsau keisti, bent mažiausią smulkmena kasdienybėje ,-

Ko bijojau?

Neįtikti kitiems... Lyg būčiau gyvenus tik dėl to ką kiti pasakys. O iš tikrųjų ir gyvenau ,-

Kvaila , be proto kvaila, bet kol tai supranti- daug laiko prarandi...

Kasdienybėje kažkas pasikeitė,-

Net nepastebėjau kada tai įvyko,-

Kada pakito aplinka , kada radosi naujovės ir maži nauji bandymai , privertę kitaip suktis aplink mane pasaulį,-

Ne , vis tik pastebėjau... Tai pasikeitė , kai daugeliui tapau „nebepatogi“

Man gaila žmonių ,kurie taip ir neranda ramybės , bandydama tvarkyti kitų gyvenimus...

Tų , kurie mano ,kad be jų kiti nieko nemoka ir negali,-

Tų , kurie visada žino geriau ir daugiau,-

Tų , kuriems kasdien rūpi kaip tu gyveni, ne todėl ,kad nuoširdžiai rūpi , o todėl ,kad lengviau tvarkyt kitų , nei savo kasdienybę...`

Kasdienybėje kažkas pasikeitė,-

Renkuosi geriau būti daugeliui „nepatogia“ , bet tvirtai žengti ten , kur norisi , kur jaučiu , kur senai svajojau , bet ilgai nedrįsau...