Search

Kai knygos puslapiai kvepia meile


Ką tik baigiau skaityti knygą „Vertas meilės „ .

Tokių mano lentynose ne viena ir net ne dvi. Ir ačiū dievui , nes jei ne tokios knygos , skaitomos jau gerą dešimtmetį , kažin kaip būtų susidėliojęs mano gyvenimas , prieš gerus trejus metus.


Sako jos visos vienodos ir apie ta patį. Iš dalies taip ,sutinku, bet iš kitos puses... Kas tu , be perskaitytų knygų , be randamų jose išminties lobynų ?


Kai pradėjau skaityti knygas , dar paauglystėje , net nenumaniau ,kur mane tai atves.

Nežinojau nieko , nežinojau kaip viskas susidėlios ar išsirutuliuos...


Na, o dabar istorija...

Tikra ,neišgalvota , na gal tik šiek tiek , bet ...

Jei pasineri į istorijos užkulisius visa širdimi , visai nebesvarbu , tikra ji ar išgalvota.




Visa tai prasidėjo labai senai , kai su draugėm dar buvom jaunos panelės ir nelabai net supratom gyvenimo esmės , kažin ar iš vis jos ieškojom. Gyvenom smagiai leisdamos dienas , leisdamos gyvenimui tekėti ir nešti mus ten ,kur atrodo reikėjo.


Miesto pagrindinė biblioteka, pati didžiausia , bet ikšiol pamenu kvapą , tvyrojusi visada , kai tik ten nueidavom. Man patikdavo , galėdavau valandų valandas kvėpuoti orą , kvepiantį knygomis.

Nepamenu gerai , ar tada , būdama paauglė, kažkurį kartą, būtent ten pasiėmiau pirmąjį meilės romaną. Ir net tada nežinojau ,kam man visa tai.


Eidavau tarp lentynų ,pasiimdavau knygas , ir uostydavau versdama puslapius, sumišusius su senai spaustuve kvepiančiais ,ir senų lentynų kvapais. Tą patį jaučiu knygynuose , iki šiol .Tik įeinu ir įkvepiu , naujų knygų , dar kvepiančių spaustuvę, kvapo...

O dar , mes susėsdavom tarp tų lentynų , ant tokių mažų kopėtėlių , kurios skirtos palipti ,kai nepasieki aukščiausioje lentynoj kurios nors reikalingos knygos sau.

Taigi, tas kopėtėles mes naudodavom kitam tikslui. Susėsdavom ir taip praleisdavom ne dešimt ir net ne dvidešimt minučių . Ten gimdavo gražios istorijos , arba nuoširdūs pokalbiai apie rūpimas mums tada temas , mūsų kasdienybės aktualijas. Tai būdavo patys ilgiausi pokalbiai , bet kiek daug duodantys , kiek daug keičiantys, kiek daug atveriantys , ir stiprinantys draugystes ryšius.


Taigi knygos... Vienos reikšmingos , likusios ilgam atmintį ir turėjusios didelę įtaką tolimesniam gyvenimui.

Ir kas aš būčiau , be tiek perskaitytų knygų , kurios vieną dieną atvedė mane į pačios savo knygos rašymą.

Ir dabar , kai jau mano kompiuteryje trečiosios knygos pradžia, suprantu ,kad visa tai ne veltui... Sukausi su tais knygų puslapių kvapais ir nežinojau kodėl man tai taip patinka.

O dar aš nesąmoningai knygynuose nužiūrėdavau lentynas... Atidžiai ir neskubant , kol vieną dieną atėjo mintis ,kad kada nors bus ten ir mano knyga.

Ir čia metas grįžti prie tūkstantąjį kartą nuvalkiotų frazių : tikėk savo svajone ir troškimais... O kaip kitaip , jei nesuprasdama daugybę metų , jau tuo gyvenau.


Istorijos gimsta ne tik knygų puslapiuose ... Jos gimsta daug anksčiau , prieš mums tai užrašant...

Istorijos gimsta iš paprastų dalykų ar įvykių , iš pajautimų , iš noro kurti , iš jausmo , iš to pačio troškimo rašyti , ar sukruti , tai , kas džiugina, ir įkvepia kitus.

Tai nebūtinai tikra, tai gal dažnai išgalvota, bet jei tai paliečia , visada verta ... Visada .

Linkiu:

Ramybės , laisvės kurti ... Laisvės kurti savo istoriją , savo vaizduotei leisti išsiplėsti ir leisti sau kvėpuoti pilna krūtine ir mėgautis ...Viskuo ir visada.

Būkit laisvi savo pasirinkimuose , savo nuoširdžiame juoke , kuris užkrečia aplinkinius , būkit ištiki patys sau. Tegu kuriamos istorijos džiugina , tegu kvepia knygų puslapiais , ir jaukumu.

Tegu jūsų istorijos kvepia nuoširdumu , meile pasauliui ir tuo , kuom gyvenat ...


21 views0 comments

Recent Posts

See All

Išsipusčiau lyg eičiau į svarbiausią savo gyvenimo susitikimą. Man atrodė , kad jei gražiai atrodysiu , tai daugiau pasitikėsiu savimi ir galėsiu atsikirsti bet kam , net savo viršininkui. Sugriežiau