Search

Kai gimsta herojai naujoms istorijoms

Rugilė.

Maniau , kad tai bus vienas vienintelis kartas , kai pasielgsiu kitaip nei dera. Kitaip nei mane mokė ir kitaip nei aš maniau ,kad reikia. Taip, aš bijojau .Labai ... Bet šį kartą aš norėjau išeiti iš proto . Norėjau pajausti tai , ko niekada nejaučiau.

Sėdėjau miesto kavinėje, baigdama savo juodąją kavą . Dar kartą akimis peržiūrėjau savo rytdienos dienotvarkę. Taip , taip . Aš buvau tokia pareiginga , o dabar , metusi visus savo darbus , išvažiuoju visam savaitgaliui. Visam savaitgaliui - į kitą miestą ,į pirmą pasimatymą , į viešbutį . Paliksiu visus savo darbus , šeštadieny! Aš nenuvyksiu į advokatų kontorą, pirmą kartą per dešimt metų. Taip , tiek metų aš dirbau vienoj vienintelėj vietoj , kurioje atlikau ir praktiką po studijų. Juk aš nemokėjau bent kažką keisti savo gyvenime ir daryti ką nors kitaip. Nors truputį kitaip, nei kad visi kiti daro.

Aš nėriau į naują nuotykį visa širdimi , visa savo savastimi. Kaip aš nekenčiau tos minutės , kai tame bare susilažinom su draugėm . 0 dieve. .. Ir kam man to reikėjo? O dabar sėdžiu kaip kvailė ir baigiu kelnes privaryti iš baimės ir nežinojimo kas bus.

Man trisdešimt penkeri. Aš gyvenime nė karto nenusižengiau taisyklėm . Nė vienai. Taip. Na ir nuoboda, ar ne? Visada dariau kaip sakė tėvai , mokytojai , kaip buvo galima. Pagal senai nusistovėjusius šablonus ir visuomenės taisykles.

Ir vis tik , mano galvoje dabar mintis tik viena – O dieve...Prisidirbau ir nemačiau kelio atgal.

Dar , manau būtina paminėti, kad aš iki šiol gyvenau su savo tėvais , buvau niekada netekėjusi ir neturėjau vaikų. Štai taip , dabar tikriausiai jau apie save papasakojau viską. Nors ne , yra dar kelios smulkmenos:

Aš lankydavausi bibliotekose , koncertuose ir teatruose, buvau kultūringa ir išauklėta.

Vakarus ir savaitgalius leisdavau namie , o kaimynai mane vadino pilka pele- žinoma tyliai , man už nugaros. Gyvenau mažame miestelyje ir niekas jau nebetikėjo , kad aš, tai jau aš!!! Kada gal dar ištekėsiu.. Maži miesteliai , žinoma turi ir savo privalumų , bet turi ir trūkumų . Na , pavyzdžiui tokių , kad visi viską žino. Viską , tai ir turiu omenyje viską.

Dar aš nešiojau juodus ilgus sijonus , arba sukneles , regiausiai pareigingai ir neiššaukiančiai.

Nenaudojau makiažo . O plaukus? Savo ilgus plaukus rišdavausi į stangrų kuoduką. Atrodžiau kaip istorijos mokytoja , o iš tikrųjų buvau advokatų kontoros sekretorė.

Tiesa , kartą atėjęs klientas , pasakė man komplimentą , ir tada man nušvito visas mėnuo!! Net ištisas mėnuo . Manau buvau įsimylėjus, bet po mėnesio supratau ,kad tas ,nežinomu vardu, klientas tikriausiai jau nebegrįš.

Taigi , aš ruošiausi į savo pirmąjį gyvenime pasimatymą visam savaitgaliui.

Aš – Rugilė. Nežinau ar vardas man patiko. tėvai tokį išrinko , nes kai gimiau , pievose žydėjo rugiagėlės. Keista asociacija , bet į tai stengiausi nesigilinti ir niekada neklausiau kas iš tikrųjų juos tame mano varde sužavėjo.

Ko turėjau – tai draugių. Viena jų – Saulė , mano bendradarbė. Mes skirtingos. Ji stilinga, graži ,patraukli. Ji traukė vyrų dėmesį ir mokėjo gražiai kalbėti. Saulė padeda man pasiruošti savaitgaliui.

Supratau , kad laikas judėti , ir iš kavinukės , kurioje vis dar tebebuvau ,susiruošiau namo. Ėjau neskubėdama, oras kvepėjo gaivumu , ir šildė pavasario saulė, buvo ankstus rytas , ir aš guodžiausi tik maža viltim , kad turiu dar daug laiko. Beveik visą dieną, be to manęs dar laukė kirpykla ir draugė , kuri tikėjau , dar kartą mane įkvėps ir neleis pabėgti .O pabėgti aš norėjau. Man buvo nesmagu ir gėda. Visai nepasitikėjau savimi ir pati save laikiau žiopla...


64 views0 comments

Recent Posts

See All

Išsipusčiau lyg eičiau į svarbiausią savo gyvenimo susitikimą. Man atrodė , kad jei gražiai atrodysiu , tai daugiau pasitikėsiu savimi ir galėsiu atsikirsti bet kam , net savo viršininkui. Sugriežiau