Istorijos

Ir kai tavo rašomuosiuose puslapiuose suguls istorijos , tikros ir išjaustos, išgyventos ir sukurtos ,-

Kai eilutės užpildys tuščius plotus ne tik lapuose , bet ir pačio širdy,-

Kas tada pasikeis? Kas bus kitaip? Kas pasakys tau ar gerai tai , ar stipru , ar verta dėmesio?

Kieno įvertinimo bijosi ir lauksi labiausiai?

Visa tai nesvarbu, visa tai beprasmiška. Istorijos tikros tada ,kai alsuoja tavimi , kai išjaučiamos visa širdimi.

Keičiantis gyvenimui keičiasi istorijos.

Ir nuotaika , tos pačios istorijos. Pateikimas ir net sakiniai sugula skirtingai. Kaip dažnai jie trumpi? Bet prasmingi? Kaip dažnai gilūs ir skirtingai vaizdingi....

Visai nesenai manęs paklausė : „ ar jau susirinkai save“?

Nusišypsojau.

Bet nutilusi susimąsčiau. Ką man reiškia jau dabar „susirinkti „ save?

Susirinkau ... Iki kitos ateinančios situacijos, kai nežinai išeities.

Susirinkau... Iki dienos , kai reikia priimti rimtus sprendimus.

Susirinkau... Iki minutės, kai vėl nusvyra rankos ir kažkur išgaruoja tikėjimas.

Susirinkau, iki supratimo ir atėjusio suvokimo ,kad tai jau pastebiu ir moku įvertinti.

Kai žinau ,kad geriausias būdas nurimti – tiesiog kvėpuoti.

Kai atiduodu Visatai daugybę smulkmenų į jos rankas , nes žinau ,kad bus geriausia, kaip man gali būti.

Kai tikiu ir nurimstu. Kai tikiu savimi, kai būnu tik su savimi ir girdžiu savo vidinį balsą , kai save paskatinu ir padrąsinu.

Kai pesimistinės gaidelės kažkur stebuklingai išgaruoja, kai dienoje matai smulkmenas iš kurių susideda gyvenimas... Nuobodu ir nuvalkiota?

Tik „tuo „ gyventi ne taip jau paprasta ir lengva.

Na, o vis tik grįžtant prie rašomų istorijų... Visada geriau rašyti linksmas ir lengvas istorijas. Ir įdomias , kurios įtraukia ir“ nepaleidžia“.

Linkiu istorijų...

Tokių , kurios atminty įstrigs visą gyvenimą , kurios „glostys „širdį ir suteiks stiprybės eiti pirmyn.

P.S. šį nuotrauka taip pat turi trumpą istoriją , kas žino , gal kada virs gražiu pasakojimu įrašyta ne tik atmintyje...