Apie laisvę būti

Suimdavau ranką , suspausdavau krumplius taip , kad net skaudėdavo. Tylėdavau, tą sekundę maniau ,kad tai geriausią ką galiu padaryti.

Tyla gydo, tyloje daug daugiau tiesos ,nei kai kalbama.

Tyloje yra laiko įkvėpimui ....

Yra laiko pamąstymui...

Yra laiko... Vėl -

Staiga pajausdavau kaip skauda. Tie patys krumpliai ir ne tik.

Atsitraukti buvo geriausias sprendimas ,kurį galėjau priimti.

Atsitraukti nuo chaoso ,kurį jaučiau. Nuo pykčio, nuo manipuliacijų.

Ir nuoširdžiai sakau: nesuprantu tų ,kurie gyvena ištisai pyktyje. Nesuprantu tų ,kurie nori valdyti kitų gyvenimus , kurių kalba – kaltinimai ir įsakmus tonas. Kurių bendravimas -noras, kad kiti gyventų ,kaip jie pasako.

Kartais atsitraukimas- tai pati geriausia dovana sau, kurią gali pasidovanoti.

Saugokite save, saugokite savo ramybę.

Kai tu ramus- tu labai stiprus.

Niekas niekam nieko neprivalo, kiekvienas einame savo keliu , savo greičiu . Kiekvienas renkame savo patirtis.

Mano gyvenime viskas ėmė keistis, kai atsisukau į save, kai pradėjau pati save gerbti , kai pasitraukiau iš manipuliacinių žaidimų, kai pamilau savo kūrybą. Kai nebeieškojau įvertinimų ir kai kūriau ne tam, kad tik patiki ir įtikti kitiems.

Drąsiai gyvenkit , bandykit ir veikit tai , nuo ko jūsų širdis „dainuoja“.

P.s. tai erzina kitus, ir tik todėl ,kad jiems lengviau kapstytis kituose, nei atsigręžti į save.

Viskas visada prasideda mumyse, mūsų viduje.

Ką transliuoji šiandien į išorę -tas gyvena mumyse.

Linkiu ramybės – tikros , tos kuri kyla iš širdies, iš tikėjimo , iš savęs pripažinimo , iš meilės sau ir meilės pasauliui